Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje. 2024 surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsų priimti Konstitucijos pakeitimus neužteko. 

Kada galima dviguba pilietybė? 

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 

• Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas
• Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
• Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
• Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis
• Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę
• Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę
• Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis
• Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje
• Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas

Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas 

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.