Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. 

Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka 

Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo:

• Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
• Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
• Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą
• Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą
• Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
• Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
• Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas: 

• Asmenims, kuriems sukako 65 metai
• Asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis
• Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius
• Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis 
• Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų

Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai 

Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys – testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma). Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu. 

Išlaikius egzaminus per 5 darbo dienas išduodamas pažymėjimas. Egzaminų laikymo skaičius neribojamas. 

Dėl papildomos informacijos apie kalbos ir konstitucijos egzaminus susisiekite su Švietimo plėtros centru: adresas: D. Katkaus g. 44, Vilnius, telefonas: +370 5 275 2362.

Teikiami dokumentai 

Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: 

• Prašymas (pildomas per MIGRIS)
• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai
• Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
• Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
• Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
• Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus
• Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno
• Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė

Prašymo nagrinėjimas 

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius. 

Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): 

Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei: 

• Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus
• Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus
• Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės
• Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus

Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus. 

Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka 

Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. 

Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. 

Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino. 

Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: 

• Prašymas (pildomas per MIGRIS)
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas
• Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas
• Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo)
• Pažyma dėl (ne)teistumo
• Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta  Lietuvos Respublikos pilietybė. 

Lietuvos pilietybės netekimas 

Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais: 

• Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės
• Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme
• Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva
• Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės
• Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu
• Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse

Pilietybės atkūrimas 

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena. Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai: 

• Asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.:  Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų
• Asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.: Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją
• Ištremtų iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmenų palikuonys: Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis

SVARBU: Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą. 

Dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo galite kreiptis į Migracijos departamento teritorinį skyrių Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.