Pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbo ieškančių užsieniečių. Nors ES piliečiams įsidarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje procesas yra pakankamai paprastas, atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių norint įsidarbinti tenka pereiti nemažai procedūrų. 

Darbo sutartis

Prieš pradedant dirbti Lietuvoje, svarbu turėti darbo sutartį, parengtą raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutartis turi būti lietuvių kalba, o jeigu darbuotojas yra užsienietis - lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba. Darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Svarbu, kad sutartis būtų aiški tiek jums, tiek jūsų darbdaviui. Sutarties pavyzdį galite rasti čia. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (Sodra) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jūsų darbo pradžios. Darbo sutartis įsigalioja, kai pradedate dirbti. 

Skaidriai dirbančiojo ID

Jei pradėsite dirbti, o jūsų darbdavys nebus pranešęs apie jūsų įdarbinimą Sodrai, toks darbas bus laikomas nelegaliu. Nelegalus darbas Lietuvoje yra draudžiamas ir gali turėti rimtų pasekmių. Jei norite patikrinti, ar esate oficialiai įdarbintas, tai galite padaryti naudodami skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą (skaidriai dirbančiojo ID). Skaidriai dirbančiojo ID - unikalus QR kodas, kuriame užšifruoti duomenys apie darbuotojo, savarankiškai dirbančiojo asmens arba į Lietuvą komandiruoto asmens statusą. Susiformavus skaidriai dirbančiojo ID galima patikrinti ar asmuo yra oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį, vykdantis savarankišką veiklą arba į Lietuvą komandiruotas asmuo. Darbuotojai gali gauti ID prisijungę prie Sodros paskyros gyventojui Meniu skiltyje kairėje pasirinkę meniu punktą Skaidriai dirbančioji ID arba pateikę prašymą Sodros skyriuje (iki 3 darbo dienų).

Darbo sutarčių rūšys

1. Neterminuota darbo sutartis
2. Terminuota darbo sutartis
3. Projektinio darbo sutartis
4. Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis
5. Darbo keliems darbdaviams sutartis
6. Laikinojo darbo sutartis
7. Pameistrystės darbo sutartis
8. Sezoninio darbo sutartis

Nuo kokio amžiaus galima pradėti dirbti?

Lietuvoje minimalus amžius dirbti yra 14 metų. Kaip ir suaugusiųjų, jų darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų sveikatai, saugai ir mokymuisi. Asmenų iki 18 metų, kai jie dirba daugiau negu vienoje darbovietėje ar mokosi profesinio mokymo įstaigoje ir dirba, kasdienio ir savaitės darbo laiko kiekvienoje darbovietėje ir praktinio mokymo laiko trukmė sumuojama.

Darbo užmokestis

Darbo sutartyje turi būti nurodytas jūsų darbo užmokestis.

Minimalusis darbo užmokestis – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Jis gali būti nustatomas kaip minimalusis valandinis atlygis arba minimalioji mėnesinė alga.

Šiuo metu:

Minimalioji mėnesinė alga – 1 153 EUR prieš mokesčius. Minimalusis valandinis atlygis – 7,05 EUR prieš mokesčius.

Minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai gali keistis. Aktualius dydžius galite pasitikrinti čia.

Svarbu: minimalusis darbo užmokestis taikomas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nereikia specialios kvalifikacijos ar profesinių įgūdžių.

Darbo sutartyje taip pat gali būti numatytos premijos, priedai ir kiti papildomi mokėjimai pagal įmonėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Ši sistema turi būti taikoma nediskriminuojant darbuotojų. Jūsų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei darbuotojo, atliekančio tokias pačias darbo funkcijas toje pačioje įmonėje.

Darbas poilsio ir švenčių dienomis

Jei dirbate poilsio dieną, kuri nėra numatyta jūsų darbo grafike, už darbą turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Tas pats taikoma dirbant švenčių dienomis.

Darbo valandos

Darbo sutartyje turi būti nustatyta konkreti darbo laiko norma, kuri paprastai yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Darbo laiko režimas nustato, kaip paskirstoma darbo laiko norma, o darbo (pamainų) grafikuose nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos bei darbo dienos.

Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Dienos darbo laikas (įskaitant viršvalandžius) negali viršyti 12 valandų, o savaitės darbo laikas negali viršyti 60 valandų. Negalite dirbti daugiau nei 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas.

Poilsio laikotarpiai

Ne vėliau kaip po 5 valandų darbo turi būti suteikta pietų pertrauka poilsiui ir valgymui, trunkanti nuo 30 minučių iki 2 valandų, nebent su darbdaviu susitariate dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Šios pertraukos metu galite palikti darbovietę. Kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) turite turėti bent 11 valandų iš eilės. 

Darbdavio įsipareigojimai

Prieš pradedant dirbti, darbdavys pasirašytinai supažindina jus su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Turite gauti visą reikiamą informaciją, pvz., darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo funkcijos apibūdinimą arba pareigų, profesijos ar specialybės pavadinimą, darbo pradžią ir terminuotos darbo sutarties atveju, numatomą darbo pabaigą, kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokestį ir jo mokėjimo terminus ir tvarką, nustatytą darbo dienos arba darbo savaitės trukmę ir kt.

Darbdavys privalo sudaryti jums saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Jūsų darbo vieta turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta sužeidimų ir sveikatos pavojų, taip pat darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės. Prieš pradėdami dirbti, turite būti instruktuoti ir (arba) išmokyti, kaip saugiai atlikti savo darbą. 

Nuotolinis darbas

Pagal Darbo kodekso 52 straipsnį, darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu – iš namų ar kitos sutartos vietos.

Tai leidžiama:

• darbuotojo prašymu arba
• šalių susitarimu.

Tam tikrais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu (pvz., nėštumo, vaiko priežiūros ar sveikatos pagrindu).

Darbdavys privalo:

• suteikti darbo priemones
• kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su darbu ir darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu bei naudojimu
• aiškiai nurodyti, kam darbuotojas atsiskaito
• sudaryti sąlygas darbuotojams bendrauti su kolegomis, darbuotojų atstovais ir gauti iš darbdavio informaciją.

SVARBU. Nuotolinis darbas neriboja jūsų darbo teisių (darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas ar kvalifikacijos tobulinimo ir kt. garantijų).

Kasmetinės atostogos

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Papildomos poilsio dienos tėvams

Darbuotojams, auginantiems vaikus, gali būti suteikiamos papildomos poilsio dienos (mamadieniai ir tėvadieniai), už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis.

• Auginantiems 1 vaiką iki 12 metų – 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius arba 8 valandomis sutrumpinamas darbo laikas per 3 mėnesius.

• Auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų – 1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba 2 valandomis per savaitę sutrumpinamas darbo laikas.

• Auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, kai 1 ar abu vaikai turi negalią – 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį arba 4 valandomis per savaitę sutrumpinamas darbo laikas.

Jei darbuotojas dirba ilgesnėmis nei 8 valandų pamainomis, jo prašymu papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kelis mėnesius, kol susidaro visa poilsio diena.

Vasaros darbas vaikams ir paaugliams

Vasarą daugelis moksleivių ir studentų ieško galimybių padirbėti. Štai keli svarbūs darbo apribojimai:

• Studentams nebetaikomi darbo laiko apribojimai – jie gali dirbti iki 40 val. per savaitę.
• Vaikai (14–16 m.) gali dirbti tik lengvus darbus. Ne mokslo metų laiku, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę, jie gali dirbti iki 6 val. per dieną ir iki 30 val. per savaitę.
• Paaugliai (nuo 16 -18 m.) gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną, ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę. Į šias darbo laiko ribas įskaičiuojama ir pamokų trukmė.
• Rašytinė darbo sutartis yra būtina visais atvejais, net ir įdarbinant nepilnamečius.

Taip pat asmenims iki 18 m. galioja draudimai dirbti tam tikrus darbus bei dirbti esant sveikatai kenksmingiems ir pavojingiems veiksniams. Su jais galite susipažinti čia.

Darbo sutarties nutraukimas

Darbo sutartis gali būti nutraukta keliais būdais:

• Šalių susitarimu: Darbuotojas arba darbdavys gali raštu pasiūlyti nutraukti darbo sutartį. Kita šalis turi 5 darbo dienas atsakyti į pasiūlymą. Jei per šį laiką neatsakoma, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.

• Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių: Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo noru, apie tai darbdavį įspėjęs ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tokiu atveju išeitinė išmoka nemokama.

• Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių: Jei yra Darbo kodekse nustatyta svarbi priežastis, darbuotojas turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbdavys turi išmokėti išeitinę išmoką: - 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jei darbo santykiai truko 1 metus ar ilgiau; - 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metus.

• Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės: Jei yra Darbo kodekse nustatytos priežastys, darbdavys turi įspėti darbuotoją prieš 1 mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metus – prieš 2 savaites. Kai kurioms darbuotojų grupėms šie terminai yra ilgesni. Darbuotojui taip pat mokama išeitinė išmoka: - 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jei darbo santykiai truko 1 metus ar ilgiau; - 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metus.

Tam tikrais atvejais darbuotojas gali turėti teisę ir į ilgalaikio darbo išmoką, priklausomai nuo jo darbo stažo pas tą darbdavį.

• Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės: Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir išeitinės išmokos, jei darbuotojas padarė Darbo kodekse nustatytą darbo pareigų pažeidimą.

• Darbdavio valia: Tam tikrais Darbo kodekse nustatytais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokėjęs ne mažesnę kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Kaip darbuotojams ginti savo teises?

Susidūrę su darbo teisių pažeidimu kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.