Nelegalus darbas

Nelegalus darbas – tai darbas, kai žmogus dirba be oficialios darbo sutarties ir Sodra nėra informuota apie darbuotojo įdarbinimą. Tai reiškia, kad toks darbuotojas nemoka mokesčių ir negauna svarbių socialinių garantijų, tokių kaip sveikatos draudimas, pensijų kaupimas ar apsauga darbe. Nelegaliu darbu taip pat laikoma, kai trečiosios šalies pilietis, yra įdarbinamas nesilaikant įdarbinimo reikalavimų (pvz. negavus leidimo dirbti (jei taikoma) ar gyventi Lietuvoje). Nelegalaus darbo atvejai fiksuojami įvairiuose veiklos sektoriuose, tačiau daugiausia pažeidimų nustatoma statybose. Už nelegalų darbą darbdaviui gali būti taikomos įvairios atsakomybės rūšys, įskaitant baudžiamąją atsakomybę.

Kad darbas būtų legalus, užsienietis turi teisėtai gyventi Lietuvoje, turėti leidimą dirbti (arba būti atleistas nuo jo) ir pasirašyti darbo sutartį. Pasitikrinti, ar dirbate legaliai, galite prisijungę prie asmeninės Sodros paskyros. Pranešti apie nelegalų darbą galite čia.

Kodėl svarbu dirbti legaliai?

Darbas be darbo sutarties yra žala tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Dirbdamas nelegaliai, darbuotojas rizikuoja patirti daug neigiamų pasekmių. Dažnai jam nesumokamas darbo užmokestis arba jis mokamas gerokai mažesnis nei tikėtasi. Toks darbuotojas gali būti atleistas be jokių įspėjimų, o jo teisių apsauga, numatyta Darbo kodekse, praktiškai neegzistuoja. Be to, jis nekaupia darbo stažo, nemoka mokesčių, todėl mažėja jo būsima pensija.

Rizikos dirbant nelegaliai

Dirbant nelegaliai, kyla įvairių rizikų:

• Jokios socialinės apsaugos: Neturėdamas oficialios sutarties, darbuotojas netenka teisės į socialines garantijas – tai reiškia, kad nelaimės atveju (pvz., susirgus ar patyrus traumą) nebus kompensuojamos nei gydymo išlaidos, nei prarastos pajamos
• Darbo teisių pažeidimai: Nelegaliai dirbantys žmonės dažnai yra išnaudojami - gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą, dirba neapmokamus viršvalandžius, dirba pavojingomis sąlygomis
• Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui: Nelegalus darbas sukuria pavojingas sąlygas, kuriose žmonės lieka neapsaugoti nuo priverstinio darbo. Tokia situacija yra palanki prekybos žmonėmis vykdytojams, kurie naudojasi darbuotojų nesaugumu ir manipuliuoja jais, versdami dirbti prieš savo valią

Kaip apsisaugoti nuo nelegalaus darbo?

• Išsiaiškinti savo teises: Atvykus į Lietuvą, svarbu susipažinti su Lietuvos įstatymais. Informaciją apie darbo teisę ir sąlygas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) interneto svetainėje
• Gauti leidimą dirbti: Užsieniečiai, norintys legaliai dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimą gyventi ir dirbti. Šis procesas gali užtrukti, tačiau legali darbo sutartis užtikrina apsaugą ir teisę į visapusišką socialinį draudimą
• Pasirašyti darbo sutartį: Prieš pradedant dirbti, būtina pasirašyti oficialią darbo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbo sąlygos, pareigos, darbo laikas ir atlyginimas
• Kreiptis į pagalbos organizacijas: Jei kyla abejonių dėl darbo sąlygų ar darbdavys siūlo dirbti nelegaliai, kreipkitės pagalbos

Ką daryti, jei darbdavys nemoka atlyginimo?

Už atliktą darbą turi būti sumokėta per dešimt darbo dienų po mėnesio pabaigos, nebent sutartyje ar įstatymuose nurodyta kitaip. Jei atlyginimas nepervedamas laiku, pirmiausia raštu kreipkitės į darbdavį. Jei problemos nepavyksta išspręsti, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai galite padaryti užpildę prašymą, pridėję darbo sutartį, algalapius ir kitus reikalingus dokumentus. Kreipimasis į darbo ginčų komisiją darbuotojui nieko nekainuoja. Be to, jei atlyginimas vėluoja, darbuotojas turi teisę reikalauti ne tik vėluojamos išmokėti sumos, bet ir delspinigių - 0,08% už kiekvieną uždelstą dieną.

Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui

Priverstinis darbas – tai bet koks darbas, kurį žmogus yra priverstas atlikti prieš savo valią, patirdamas grasinimus, smurtą, apgaulę. Visais atvejais, kai žmogus įtaria, jog yra verčiamas teikti tam tikras paslaugas ar dirbti prieš savo valią, pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, smurtu ar grasinant, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti teisėsaugos pareigūnams, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) telefonu +370 5 213 9772 arba el. paštu [email protected] arba Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis visą parą veikiančia pagalbos telefonu linija + 370 616 91119. Daugiau informacijos apie prekybos žmonėmis rizikas, galite rasti čia.

Psichologinis smurtas darbe

Smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra draudžiamas. Dažniausiai smurtas darbe gali pasireikšti tokiais būdais kaip grasinimai, pasiekimų nuvertinimai, šmeižtas, žeminimas, įžeidinėjimas ir tt. Taikomą psichologinį smurtą sunku atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas tiesiogiai ir netiesiogiai, turėti verbalinę ir neverbalinę išraišką. Darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. Jei manote, kad esate patiriamas psichologinio smurto darbe, svarbu būti aktyviam ir ginti savo teises. Rinkite visus įrodymus, kurie gali patvirtinti nepriimtiną elgesį. Tai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų parodymai, galintys patvirtinti nederamą elgesį.

Kas gali padėti?

• Jeigu jaučiate, kad Jūsų kaip darbuotojo teisės yra pažeidžiamos – visada galite kreiptis į VDI
• Darbuotojų interesus Lietuvoje gina Profesinės sąjungos: Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga ir kitos
• Jei esate nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis priverstiniam darbui), susisiekite su artimiausiu teritoriniu VDI skyriumi, tel. +370 5 213 97 68 arba el. paštu [email protected]
• Jei įtariate, kad tapote prekybos žmonėmis auka, kreipkitės į Nacionalinę asociaciją prieš prekybą žmonėmis tel. + 370 616 91119